Močiutės ir seneliai mokykloje
Įprastai mokytojas bendrauja su mokinio tėvais (globėjais) – natūralu, nes jie yra pagrindiniai mokinio atstovai. Tačiau man pasisekė pažinti mokinių šeimas plačiau, nes mokykloje lankėsi ir veiklose dalyvavo ne tik mamos, tėčiai, broliai ir sesės, bet ir močiutės, babos, diedukai ir seneliai. Nežinau, gal dėl to, kad dirbu rajono mokykloje, įsikūrusioje mažame mieste, šie žmonės mokinių gyvenime nebuvo tik tie, kuriuos anūkai aplanko tris kartus metuose. Apie senelius girdėdavau mokinių pasakojimuose, kai ką – sutikdavau ir koridoriuje, laukiančius vaiko. Todėl spontaniškai pajutusi, kad į mokyklą noriu pakviesti močiutes, tą ir padariau. Per kelerius metus tai tapo gražia Motinos dienos minėjimo tradicija, suburianti m o č i u t e s ir anūkus (ir pradinukus, ir vyresniuosius) bendrai veiklai.
Močiut, močiut – kas tai?
Močiut, močiut – gegužės pirmąją ar antrąją savaitę vykstantis su Motinos dienos siejamas renginys, kuriame dalyvauja mokinių močiutės ir anūkai (o esant ūpui, ir mamos). Tikrai ne vien gražiausiai žodžiais viešumoje buvo pasitiktas šis kvietimas. Menu, kad sulaukiau priekaištaujančio klausimo, kaip drįstu į renginį Motinos dienai kviesti ne mamas, o močiutes. Tačiau ir tada, ir dabar sakau tą patį: šis renginys skirtas močiutėms ir anūkams (kaip kad kiti renginiai skirti mamytėms ir vaikams).
Renginys kasmet vyko po pamokų, tiksliau, šeštosios pamokos metu. Registracija skelbta iš anksto, likus mažiau nei mėnesiui. Dauguma močiučių dar dirbančios, tad reikia laiko susiderinti galimybę išvykti iš darbo tuo laiku. Močiutes registruodavo pačios mamos – reta kuri norėjo dalyvauti pati, tačiau tokia galimybė, žinoma, buvo. Daugiausia dalyvavo pradinių klasių mokinių močiutės, tačiau pasitaikydavo ir penktokų. Kai kas pakviesdavo ir po dvi močiutes!
Močiut, močiut – ką veikti?
Renginio metu, po trumpos pasveikinimo kalbos, dalyviai imasi bendros kūrybinės veiklos. (Rašau imasi, nes noriu tikėti, kad tradicija tęsis, nesvarbu, kokioje darbovietėje dirbčiau, nesvarbu, kuo ten dirbčiau.) Programą gali papildyti koks nors moksleivių pasirodymas, močiučių portretų paroda ar pan. Tačiau mano patirtis sako, kad laikas renginyje ir taip prabėga labai greitai, reikia suspėti pradėti ir baigti veiklą, tad man tiko toks planas: trumpas žodis ir bendra veikla. Kūrybinė, nes tai artima man pačiai.
Pirmąjį kartą močiutės ir anūkai kūrė perdirbto popieriaus paveikslus. Edukaciją dovanojo šviesioji Aušra, apie savo veiklą pasakojanti @basomismiske vardu.
Močiutės ir anūkai, babos ir anūkės bei mamos ir dukros iš perdirbto popieriaus ir lino atraižų kūrė savitus paveikslus apie ryšį, pagarbą ir rūpestį.
Tiesa, tais metais prieš susitikimą močiutės dar buvo kviečiamos ir į klases, į paskutinę pamoką, tačiau šios dalies užkulisius (pasiruošimą, suderinimą su kolegėmis) lydėjo įvairios emocijos, todėl kitąmet to nedariau.
Antrąjį kartą edukaciją dovanojo kruopščioji Audronė, socialinėje erdvėje žinoma kaip @zylesraiziniai (zylesraiziniai.lt).
Ji atvežė savo rankų darbo antspaudus, močiutės ir anūkai rinkosi jiems gražiausius, derino spalvas ir puošė marškinėlius, rankšluostėlius, užvalkalus ir kt. tekstilės gaminius.
Trečiąjį kartą veiklą vedžiau pati. Kviečiau pasigaminti užrašinę ir užpildyti ją pokalbiais su močiute.
Aš iš anksto susegiau knygeles, parinkdama kelių skirtingų stilių viršelius, paruošiau įvarių popierėlių, lipdukų ir kt. dekoracijų, o anūkai ir močiutės visa tai klijavo į knygeles.
Nors daugiausia laiko užėmė knygelių kūrimas (puošyba), kai kas spėjo įrašyti kelis prisiminimus, faktus, išsinešė namo kartu su smalsumu
… pasikalbėti,
… išgirsti,
… pažinti,
… išsaugoti.
Močiut, močiut – ne apie veiklą mokykloje
Žinoma, visos šios jau įvykusios veiklos – tik dalis to, kas gali vykti renginyje Močiut, močiut. Išties tam nebūtini nei scenarijai, nei šou… Tą supratau patį pirmąjį kartą, kai išsipuošusios, pasitempusios ir iki ausų besišypsančios močiutės rinkosi į salę, sėdosi šalia anūkų. Net nenujausdamos, kas tai per renginys, ko laukti, ko tikėtis, jos man atrodė laimingos. Ir džiugiai sakė, kad pirmąjį kartą jos buvo pakviestos į mokyklą! Jos! Švęsti! Veikti! Pabūti. Pabendrauti.
Tiesa, dar noriu paminėti, kad pirmaisiais Močiut, močiut metais mano mokiniai buvo antrokai. Tais metais Motinos dienos proga laiškelius rašėme ne tik mamoms, bet ir močiutėms, o pati po renginio rašiau tai:
Jei Dieduką man primena ievos, švilpavimas ir kaimo pievos, tai Močiutę – čiobreliai, eilėraščiai ir griaustinis. Vasaros griausmą lydėdavo baimė, kad dings elektra ir močiutės deguonies aparatas nustos veikti. Taip nutikdavo. Tada paskui mamą kildavau iš lovos ir eidavom iki močiutės. Gal kartais ir neidavau, bet tokių kartų nepamenu. Pamenu tik tuos, kai užmigdavau skaičiuodama pagaliau pailgėjusį laiką nuo žaibo iki griausmo, nuo žaibo iki griausmo.
Griausmų vasaromis netrūko, bet močiutės jau nebuvo. Gerai pamenu tą dieną, nes grįžau iš mokyklos po savo pirmojo (ir paskutinio) solinio pasirodymo. Dainavau operos solistei ir negalėjau apie tai papasakoti. Po kurio laiko vėl dainavau apie tą pačią lakštutę ir tąkart, kaip dabar menu, padainavau labai gražiai. Kiekvieną žodį skyriau močiutei, tikėdama, kad ji čia, kad šįkart girdi.
Šiandien žodžius savom močiutėm laiškuose užrašė kai kurie mano mokiniai. Apie močiutes jie kalba dažnai ir kalba taip, kad pasiūliusi Motinos dieną paminėti su MOČIUTĖMIS, žinojau, kad jiems tai patiks. Neklydau.
Iniciatyva MOČIUT, MOČIUT šiandien į mokyklą sukvietė daugiau nei dvi dešimtis pradinukų močiučių, kurios kartu su edukatore Aušra (Basomis miške) ir anūkais bei anūkėmis kūrė perdirbto popieriaus paveikslus apie ryšį, rūpestį ir pagarbą.
Aš visą savaitę mačiau močiutes pasikvietusių mokinių rūpestį dėl šios popietės: kur močiutė sėdės, o ką veiksim, kokią pamoką tuo metu vesti? Šiandien tie mokiniai atėjo ūgtelėję ir rūpestingai lydėjo močiutes į klasę, į salę, o pačios močiutės tiesiog švytėjo. Juk visos jos – geriausios pasauly! Kaip ir tos, kurios savaitgalį lauks svečiuose. Arba tos, kurios amžiams gyvos mūsų širdyse.
Lai MOČIUT, MOČIUT istorija neleis pamiršti nė vienos močiutės.
Apie tai yra Močiut, močiut.
Jei kilo klausimų, minčių ar norisi pasidalinti patirtimi, kviečiu palikti komentarą arba susisiekti nurodytais kontaktais.
Parašykite komentarą