Ketvirtuosius mokslo metus vadovėlis TAIP kviečia pradėti nuo kalbų apie žmones prie ekranų. Mmm, ne to tikėjausi, galvojau, tačiau nieko nekeičiau, nes ketvirtokų pasakojimuose apie vasarą ekranai buvo gan svarbūs veikėjai. Kai kas pripažino, kad nepavyko perskaityti nė vienos net mažytėliausios knygelės, nes labai įtraukė kompiuteriniai žaidimai. Kai kas valandų valandas nardė greitai besikeičiančių vaizdelių vandenyse. Kai kas laiką leido kitaip, tačiau abejonių nėra – kalbėti apie ekranus svarbu. Tačiau KAIP tai daryti, kad ketvirtokai ne akis vartytų, ne tik galvomis pamokoje palinguotų, o išties išgirstų ir susimąstytų? Galiu tik pasidalinti sava patirtimi vienos dienos pamokose.

PASTABA. Tai yra asmeninė patirtis. Ja dalinuosi ne todėl, kad tai yra geriausias ir puikiausias pamokos pavyzdys, kuriuo privalo sekti kiti mokytojai. Dalinuosi, nes šis puslapis yra mano patirčių dienoraštis, o dienoraščio tikslas yra fiksuoti asmenines patirtis. Šįkart pamokoms būdinga tradicinė eiga, naudojamas vadovėlis, tempas gan lėtas, tačiau rezultatas mane nudžiugino (ir nustebino), tad norisi pasidalinti.

Kas tie ekranai ir ko iš jų nori žmonės?

Visuomeninio ugdymo pamokos pradžioje kviečiau mokinius pamąstyti, ką galime vadinti ekranais. Žodis po žodžio sąrašą lentoje papildė ne tik telefonas, planšetė ir televizorius, bet ir išmanioji klasės lenta bei miesto lauko erdvėse matomos reklaminės lentos, fotoaparatas, mažyčiai ekranėliai traukiniuose ir lėktuvuose… Kelios minutės leido suprasti, kad žmonės prie ekrano nėra vien tik žmonės prie telefono ar planšetės.

Vėliau uždaviau antrąjį klausimą apie veiklas, kurias žmonės atlieka naudodamiesi išvardintais įrenginiais. Kadangi šio dalyko pamokose mokiniai veda užrašus, sąsiuviniuose pasižymėjo kelias veiklas, norintys trumpai pasidalino, ką užsirašė. Savo mintis papildė skaitydami šiam klausimui aktualią informaciją, pateiktą vadovėlyje.

Taip pat vadovėlyje paskaitė apie rekomenduojamą laiką prie ekrano. Pasidalino savo mintimis ir patirtimis. Tada pakviečiau išspręsti psichologės sudarytą testą. Jį radau puslapio seimospsichologas.lt straipsnyje. Klausimai nereikalauja daug laiko, tad mokiniai gan greitai skaičiavo rezultatus ir noriai jais dalinosi. Mano nuomone, tai buvo pirmasis dienos momentas, kai ketvirtokai išties susimąstė apie savo santykį su ekranais.

Grįžę prie vadovėlio, mokiniai perskaitė ir aptarė informaciją apie ekranų naudą ir žalą. Kadangi tą savaitę moksleivius lydėjo mokymosi vedlys Šunėkas (apie tai gal kitą kartą), jis paprašė padėti išspręsti kelias dėl ekranų naudojimo kilusias problemas. Vadovėlyje aiškiai pateiktos ekranų keliamos prolemos ir siūlymai, kaip jas spręsti, tad šia veikla man norėjosi paraginti mokinius pasinaudoti informacija ir, svarbiausia, praktiškai išbandyti tai, ką siūlo. Žodžiai lieka žodžiais!

Kai mokiniai paaiškino Šunėkui, ką daryti dėl ekranų poveikio regėjimui (žr. 1 pav.), turėjo atlikti akių mankštą. Įrašą galima rasti Eduka sistemoje, prie temos medžiagos. Tik rekomenduoju sulėtinti, nes vaizdai keičiasi greičiau nei spėjama atlikti pratimą. Mes peržiūrą kartojome du kartus. Kai sureagavo į mintį apie judėjimo stoką (žr. 2 pav.), atliko trumpą mankštą. Aš pateikiau šį įrašą, tačiau galima naudoti bet kurį patinkantį, o dar geriau – parodyti kelis pratimus gyvai. Pasiūlę, kaip spręsti problemą dėl nuotaikų kaitos ir nuovargio (žr. 3 pav.), peržiūrėjo trumputę socialinę reklamą ir apibūdino, kaip pasikeitė žmonės, įvardino, kas nulėmė pokytį.

Paskutinis Šunėko klausimas skambėjo taip: O kaip tu gali padėti sau? Tai buvo pamokos apibendrinimo, refleksijos klausimas. Pavyko pasikalbėti apie tėvų draudimus, laiko ribojimus, kuriuos suprasti, rodos, mokiniams buvo kiek lengviau.

Diskusija apie ekranų žmonėms naudą ir žalą

Antrojoje visuomeninio ugdymo pamokoje mokiniai ruošėse diskusijai apie ekranų naudą ir žalą. Naudojosi vadovėlio ir kt. papildoma medžiaga. Buvau parinkusi kelis vaizdo įrašus. Be to, skatinau prisiminti ir savas patirtis, pamąstyti, kaip jas gali panaudoti diskusijos metu.

Pati diskusija vyko SEU pamokoje. Ją vedė moksleivė. Aš klausiausi ir primindavau vartoti diskusijai būdingas frazes. (Jas mokiniams esu atspausdinusi. Dalinuosi PDF formatu.) Įsiterpiau pastebėjusi, kad mokiniai kartojasi: lyg vengia pasakyti, kad nauda yra ne tik galimybė mokytis, ieškoti informacijos, bet ir malonumas, kurį gali suteikti filmas ar žaidimas. Tai šiek tiek išlaisvino mintis, diskusija tapo gyvesnė.

O kas žmonėms įdomiau už ekranus?

Tik gyvenimas! – nekantravau pasakyti tai, prie ko vedžiau visą dieną. Tačiau turėjau leisti suprasti tai patiems lietuvių kalbos pamokoje. Kadangi ankstesnėse dalyko pamokose mokiniai pažindinosi su mąstymo žemėlapiais, tai buvo dar viena proga pritaikyti žinias. Tik prieš tai… reklama.

Mokiniams parodžiau vieną žinomą reklamą ir paklausiau, koks yra jos šūkis. Parinkau Telia reklamą Įdomiau tik gyvenimas. Jie ją buvo matę daug kartų, tačiau ne taip, kaip šioje pamokoje. Reklamos man yra įdomi sritis, tad džiaugiausi kaip vaikas galėdama patyrinėti vieną su mokiniais. Šūkį išgirsti ir pamatyti pavyko greitai, tačiau reklamos prasmės ieškojome pamažu. Epizodas po epizodo.

Čia buvo svarbu atkreipti mokinių dėmesį, kad visuose epizoduose yra koks nors įrenginys. Vis sustabdydama reklamą, klausiau, kas įdomiau už matomus ekranus. Mokiniai atpažino Baltijos kelią, įsimylėjimą iš pirmo žvilgsnio, vaiko gimimą ir svarbą tuo pasidžiaugti, Lietuvos krepšinio rinktinės pergalę, laiką su šeima… Visa tai reklamos veikėjams svarbiau ir brangiau už ekranus. Juk įdomiau tik gyvenimas! – pagaliau galėjau tai pasakyti. Vienas mokinys prasitarė, kad net negalvojo, jog reklama gali tiek daug pasakyti. Aš pagalvojau: Valio! Visą likusį pamokos laiką, klausydamiesi svajingų melodijų, mokiniai pildė minčių žemėlapį, kurio viduryje užrašė Įdomiau tik gyvenimas.

Paskutinėje dienos pamokoje tema nesikeitė. Patirtis, kurias surašė į minčių žemėlapį, mokiniai pavertė GIF’ais. Naudodamiesi nemokamų vaizdų galerija (pasirinkau https://pixabay.com/) ir vertėju (nes užklausą reikia vesti angliškai), atsirinko kelias iliustracijas. Tada jas sukelė į https://imgflip.com/gif-maker ir pavertė judančia animacija, papildytą užrašu Įdomiau tik gyvenimas.

Tai buvo prasmingiausios dienos akimirkos. Ši diena, žinoma, nepakeitė mokinių įpročių, tačiau paskatino susimąstyti. Didesniems pokyčiams reikia daugiau laiko. Tačiau ir pati susimąsčiau, kad dažnai skubame nuvertinti ekranų kartą, sakydami, kad jiems tik ekranai galvoje. Rodos, jų galvose ir širdyse telpa tiek daug, tiek daug! Tik spėk pamatyti.

Tiek apie ekranus,

mokytoja Neringa