2023 m. rugpjūčio 5-ąją dieną Instagram profilyje pakviečiau kolegas įteikti dovaną pirmąjį rugsėjį pasitiksiantiems pedagogams. Prašiau atsiųsti kokį nors konkretų patarimą ir / ar užduotėlę, nuorodą. Tik tiek. Į el. p. dėžutę ėmė kristi… laiškai. Ilgi, prasmingi ir vertingi laiškai! Spalvingos patirtys, stiprūs patarimai pradedantiesiems ir aibė medžiagos. Mokytojai pirmakarčiams mokytojams dovanojo geriausius savo darbus. Už ačiū. Už tai, kad jis ar ji renkasi mokyti.

Prisipažinsiu, man šiurpsta oda, nes tokios pedagogų bendrystės, tokio dosnumo, tokio (pasi)tikėjimo savo trumpoje patirtyje aš dar nebuvau mačiusi.

– Bet žinai, kai siunti pirmakarčiam mokytojui, visai negaila, – rašo man viena mokytoja, kai paminiu, kad kita atsiuntė pačios kurtą pedagogo darbo knygą.

Negaila, visai negaila. Imkite, būkite ir išlikite tais mokytojais, kokių mes linkime savo vaikams!

Gūdžiais karantino laikais, kai negalėjau vykdyti savo renginių vedėjos veiklos, pakviečiau kelis pradinukus kartu skaityti nuotoliu. Kiekvieną darbo dieną. Pavadinau juos skaitaliukais, nes mes skaitėme ir juokėmės. Ieškojome skaitymo džiaugsmo.

2024-ųjų pavasarį bei rudenį vėl pakviečiau skaityti. Šiek tiek rečiau, šiek tiek trumpiau, bet taip pat džiugiai. Iš darbo grįžęs vyras, rakindamas buto duris, juokėsi, kad garsas toks, lyg turėtume 30 vaikų. Didelis būrys pirmokų skaitė kartu. Skaitaliukų choras!

Kam visa tai? Nėra jokios paslapties. Dėl to paties, kaip ir visa mano būtis. Pamenu, kai buvau maža, norėjau, kad viso pasaulio vaikai būtų sveiki, saugūs ir laimingi. Šie žodžiai nugulė mano eilėraščiuose ir dainelėse. Tai taip ir nepasikeitė, tačiau jau suprantu, kad tokie dideli norai pildosi pamažu, po žingsnelį, po vieną vaiką. Lai čia bus dar vienas žingsnelis.

Juk skaitymas atveria galimybes!

Šiuo metu iniciatyva nevyksta.

Nori įgyvendinti idėją kartu?

Esu atvira telkiančioms idėjoms. Kartu lengviau rasime kūrybiškus sprendimus, įtrauksime iniciatyvius žmones ir sukursime kai ką ypatingo.