Dienos pabaigoje – dėkingumo ratas

Prieš pradėdama dirbti mokykloje, AČIŪ rato magiją porą metų stebėjau kaimo vaikų vasaros stovyklose. Todėl jau antrąją mokslo metų dieną su pirmokais sėdome į dėkingumo ratą. Klasėje nebuvo daug vietos, bet sutilpome į vingiuotą ratą, kurį mokinys praminė dėkingumo kiaušiniene.

Pirmąjį mėnesį kaupėsi pagalvėlės, pamažu augo drąsa pasisakyti, kol po pamokų ateinantys būrelių mokytojai ir tėvai jau žinojo, kad reikia luktelti, nes paskutines minutes mokykloje praleidžiame sėdėdami klasės gale. Džiaugiausi, kad pirmoje klasėje pamoka trunka 35 min., tad tą paskutinės pamokos dešimtį galėjome skirti dėkingumo ratui ir neįsileisti minties, kad ritualas atima pamokos laiką. Tiesa, tai man rodėsi svarbiausia dienos pamoka!

Kaip vesti dėkingumo ratą?

Norint sukurti dėkingumo ritualą klasėje, nereikia jokio specialaus pasiruošimo. Tačiau keliomis įžvalgomis noriu pasidalinti:

• pasirinkite tinkamiausią padėkos formą (žodžiu, raštu ar kt.),
• numatykite dažnumą (kasdien, savaitės pabaigoje ar pan.),
• apgalvokite laiką, kada kiekvienas galėtų padėkoti neskubėdamas ir tai apmąstydamas,
• pateikite pavyzdžių, kaip pradėti padėką,
• atkreipkite dėmesį ne tik į padėkos išsakymą, bet ir į jos priėmimą (išgirsti, išklausyti, sureaguoti),
• dalyvaukite ir pati (pats).

Kad tai neatrodytų primesta, naudinga pasikalbėti su mokiniais, papasakoti apie dėkingumo prasmę, apie ką kalba ne vienas psichologas. Arba nepasakoti, o leisti ją pajusti patiems. Žinau, kad tikrai pajus ir po pirmojo karto, o tada jau galėsite nutarti, ar šio jausmo reikia kiekvieną dieną. Maniškiams reikėjo.

Tai atsiperka!

Kai po ilgos pertraukos, jau antroje klasėje, vėl susėdome į tokį ratą, dalis mokinių išsakė mintį, kad tai jiems puikiausia dienos pabaiga. Apie tai dalinausi socialiniame tinkle Instagram: https://www.instagram.com/reel/C6_cogsNJOP/. Nors ir gaila, kad antroje klasėje šis ritualas buvo retesnis dėl ilgesnio pamokų laiko ir skubėjimo į autobusus, bet tikslas jau buvo pasiektas. Pirmoje klasėje tai reikšmingai prisidėjo prie klasės bendruomenės kūrimo, stiprinimo, tad vėliau beliko tik karts nuo karto įpūsti pagarbios draugystės ugnelę, kuri vis šildė.

Mokytoja Neringa

#kalbantimokytoja