Gerai pamenu rūpestį sugalvoti, kaip klasėje minėsime gimtadienius… Atrodytų, gi galima ir kažkaip, gimimo diena eis ir praeis, tačiau ir čia norėjosi savotiškų susitarimų, atitinkančių puoselėjamas vertybes. Taip pirmoje klasėje ir gimė gimimo dienos tradicijos, gyvavusios iki pat ketvirtosios, iki pat paskutinės paskutinių mokslo metų dienos.
Gimimo dienos klasėje susitarimai su tėveliais
Pirmiausia su klasės mokinių tėvais sutarėme, kad vaišės gali būti tik tokios, kurių man – mokytojai – nereikėtų pjaustyti ar kitaip paruošti. Kitaip tariant, jos gali būti tik tokios, kuriomis pasirūpinti pavyktų pačiam mokiniui (-ei). Savarankiškai. Dažnai tai būdavo koks nors gėrimas (pavyzdžiui, sultys) ir saldėsis (keksiukai, meduoliai, sausainiukai, guminukai…). Vaišės, žinoma, neprivalomos. Minėjome gimtadienius nepaisant to, ar jos yra, ar jų nėra.
Taip pat paskyrėme tam vieną dieną savaitėje – gimimo dienai artimiausią klasės valandėlę. Vasarą gimusiųjų gimtadienius švęsdavome mokslo metų pabaigoje, o tų, kurių gimtadienis išpuldavo savaitgalį, šventinę dieną ar mokinių atostogų metu, minėdavome po fakto, artimiausią klasės valandėlę. Tačiau kol šie susitarimai įsitvirtino, tekdavo smaližiauti ir ilgosios pertraukos metu.
Pasiruošimas pirmajai gimimo dienai pirmoje klasėje
Visus ketverius metus klasėje stengėmės laikytis tvarumo principų. Todėl gimtadieniu (ir kitas šventes) mokiniai klasėje minėjo be balionų ir kitų vienkartinių dekoracijų. Tiesą pasakius, pirmos klasės pradžioje, kadangi pirmasis gimtadienis laukė tik spalį, rugsėjį skyrėme laiko pasiruošti kelis akcentus iš jau naudoto popieriaus, tapetų. Vaikai pagamino spalvotą kepurėlę, gimimo dienos padėklą (ant mokyklinio stalo) ir mažytę girliandą.
Tačiau iš esmės graži idėja mažai pasiteisino. Panaudojome tai tik kelis kartus: pirmiesiems gimtadienių šventikams ryte įteikdavome kepurėlę, ant stalo padėdavome šventinį padėklą ir ant jo prikliuojuodavome girliandą. Labiausiai tai lėmė tai, kad šie akcentai galėjo būtų naudojami tik keliems mokiniams – tik tiems, kurių gimtadienis sutapdavo su darbo diena. Kita vertus, pats pasiruošimas (gamyba) buvo įtraukianti ir naudinga veikla pirmokams.
Gimimo dienos ritualai pirmoje–ketvirtoje klasėje
Aš vis dar turiu (aha, kaupikė) pradinėse klasėse gimimo dienos proga gautus klasės draugų atvirukus, tiksliau, mokytojos rūpestingai susegtas piešinių ir palinkėjimų knygeles, perrištas juostele. Bandau atsiminti, kada visa tai spėdavome sukurti? Nepamenu, bet pačiai to sutalpinti į dienos rutiną tarp įprastų pamokų nepavyko, tad ieškojau būdų, kaip klasės daugai gali greičiau pasveikinti švenčiantį.
Gimimo dienos ritualai kasmet kiek keitėsi, nes keitėsi ir mokinių gebėjimai. Štai, pirmoje klasėje, kai dar mažuma mokėjo rašyti (ką jau kalbėti apie palinkėjimus), kiekvienos gimimo dienos proga dovanojome po pirštų anspaudais puoštą plakatą.
Aš kiekvienam paruošdavau teminį maketą: vaiko vardas, palinkėjimas, nebaigta iliustracija, o mokiniai, susėdę į ratą klasės gale, paeiliui sakė klasės draugui palinkėjimą ir popieriuje dėjo antspaudą, o prie jo – rašė savo vardą. Tam puikiausiai pravertė akvarelė ir lašelis vandens.
Antroje klasėje gaminome žodžių debesis. Naudodamasi www.polleverywhere.com prieš minėjimą sukurdavau apklausą – žodžių debesį Vardas, nepamiršk, kad esi…
Kiekvienas mokinys prieidavo prie manęs ir pasakydavo, kaip norėtų pratęsti šią mintį, arba savarankiškai įvesdavo žodį. Tada apklausą sustabdydavau, išsaugodavau žodžių debesį PDF formatu ir atspausdindavau.
Trečioje ir ketvirtoje klasėje, jeigu atmintis neapgauna, sveikindavome visai paprastai – tiesiog sėsdavome į ratą ir paeiliui dovanojome palinkėjimus. Apgalvotus, smagius ar jautrius. Per šiuos metus kai kas susikūrė ir savo firminius palinkėjimus, kurie privalėjo nuskambėti sveikinimų rate:
10 milijonų eurų. Žinoma, ne iš mano sąskaitos.
Be to, dar įtraukėme ir kilnojimą ant kėdės. Tiesa, ketvirtoje klasėje kėlėme simbolinį vieną kartą. Va taip!
Klasės gimimo dienos daina
Svarbiausia ir nekintanti sveikinimų ritualo dalis – mūsų gimimo dienos daina. Ją sukūriau jau susipažinus su mokiniais, rugsėjį. Žodelis po žodelio, paprasta melodija… Pirmuosius kartus pritardavau ukulele, po to – jau be jos. Natūraliai norėjosi pritarti plojimais į kelius. Gimimo dienos dainos melodiją galite išgirsti mano įraše soc. tinklų paskyrose Instagram ar Facebook.
Tuk, tuk tuk
beldžiasi į klasę
didi didi didi
gimimo diena.
Būk, tik būk
laimingas (-a) kasdiena.
Bėk, tik bėk
paskui svajones.
Leisk, tik leisk
pasveikinti tave.
Prieiti arčiau
ir apkabinti.
Leisk, tik leisk
pasveikinti tave.
Prieiti arčiau
ir apkabinti tave.
Teksto autorė mokytoja Neringa Ašmenaitė-Bukelė
Ši gimimo dienos daina skambėjo klasėje nuo pirmojo iki paskutiniojo gimtadienio. Nuo pirmojo iki paskutiniojo gimtadienio po dainos mokiniai sugriūdavo masiniam apkabinimui. Man tai gražiausia ritualo dalis. Paskutinę mokslo metų dieną pirmąjį kartą paviešinau dainelės įrašą ir prie jo rašiau:
Ketverius metus po dainos visi sugriūdavom dideliam apkabinimui. 🤍
Kadangi dainą rašiau savo mokiniams, ji skambėjo tik mūsų klasėje. Buvo tik mūsų. O šiandien lai keliauja ir į kitas klases, grupes, kiemus…
Ji irgi užaugo.
Irgi jautru.
Per šiuos ketverius metus čia, socialiniuose tinkluose, dalinausi… dūšia. Labai retai tuo, kas „trendina”, kažkur pamatyta, beveik visada asmenine kūryba, kuriai įkvėpdavo mokinių pomėgiai ir poreikiai. Iš visų visų šis pasidalinimas pats asmeniškiausias.
MŪSŲ tampa visų.
Mano pirmosios laidos mokiniai irgi. ✨
Lai daina skamba ir kitose klasėse, tik prašau gerbti teksto autorystę – kiekvienas žodis joje yra daugiau nei žodis. Tai brangus prisiminimas.
Gimimo diena be balionų, bet su dovanomis
Jau pavadinime miniu, kad balionai klasėje nebuvo pageidaujami. Net ir per gimtadienius! Tai ryški ir smagi dekoracija, galinti tapti ir pramoga, žaislu, tačiau labai laikina. Tokia laikina, o tokia žalinga gamtai! Tikrai galima paieškoti kitų džiuginančių dekoracijų ar dovanų. Nors… pati esu gavusi balioną per savo penktąjį gimtadienį. Dovanojo auklėtoja darželyje. Gali skambėti neįtikėtinai, bet tą balioną aš dar turiu. Jis kartu su manimi gyveno Kaune, kraustėsi į kaimą, ten išgyveno paaugliškus kambario perstatymus… Va, kokia ilgaamžė laikina dovana! (Šypt.)
Kai galvojau, ką padovanoti saviems mokiniams, man buvo svarbu, kad dovana nebūtų niekutis, tuoj pat virstantis šiukšliuku. Neplanavau nieko pirkti. Kiekvienam pasiuvau po sagiuką, naudodama likučius: įvairias skiautes, nenešiojamus drabužius, karoliukus ir t.t. Iš to, ką turėjau namuose tuo metu.
Visi sagiukai buvo skirtingi. Pavyzdžiui, avytė, robotas, žuvytė, katinas, pieštukas, saulytė, žaibas, ledas, arbūzas… Oi, pasirodo, visų jau nė neprisimenu. Tačiau tai kaskart būdavo staigmena mokiniams. Jie, tuo metu pirmokai, nuoširdžiai laukdavo gimimo dienos, nekantraudavo pamatyti, ką jiems pasiųsiu. Pagal sagiuką paruošdavau ir plakatą antspaudams, ir palinkėjimą.
Kaip pasirinkdavau, ką siūti? Pasiklioviau jausmu. Pirmoji mintis būdavo vedlė. Žinodama, kad artėja gimtadienis, dažniau pagalvodavau apie tą mokinį ar mokinę ir mintis, ką siūti, ateidavo savaime. O gražiausia to dalis, kad dalis mokinių tuos sagiukus segėjo iki pat ketvirtos klasės. Nežinau, ar saugos taip, kaip aš per penktąjį gimtadienį gautą balioną, tačiau man jau to pakako. Visoje gausoje jie rinkosi mėgėjiškai pasiūtą sagiuką. Ko daugiau reikia mokytojos širdžiai sujaudinti?
Kitų metų dovanos nebuvo tokios, sakykime, ypatingos. Antroje klasėje dovanojau dovanų kuponus (kuriais, beje, retas pasinaudojo, nes tiesiog pamiršo). Jų PDF galiu pasidalinti. Norėdami atsisiųsti spauskite mygtuką Parsisiųsti apačioje.
Trečioje klasėje dovanojau jau pirktą, metalinį sagiuką. Na, o ketvirtaisiais metais visi gavo po skirtuką. Jie buvo linksmo dizaino, tad tiko paauglėjantiems vaikams. Beje, nors to neskatinau, mokiniai patys susiburdavo ant skirtuko palikti žymę: kiekvienas pasirašydavo kitoje jo pusėje. Gražu, nes tai parodo, kokie draugiški buvo… yra? Man, mokytojai Neringai, atmintyje jie tokie ir liks. Kad ir kiek gimtadienių jau be manęs praeis!
Jei kilo klausimų, minčių, kviečiu palikti komentarą arba susisiekti nurodytais kontaktais. Grįžtamasis ryšys svarbus, o dar svarbiau, kad galite tapti šio įrašo bendraautoriais, jei komentaruose pasidalinsite sava patirtimi. Taip įrašas taps kelis kartus naudingesnis!
Parašykite komentarą