Lietuvos istorija: žaidžiame baltus ir Žalgirio mūšį

Lietuvos valstybės istorija ilga ir… Tikiu, kiekvienas pratęstų savaip, tačiau dauguma sutiktų, kad istorija yra pamokanti. Mėgau istorijos pamokas mokykloje ir vis dar neabejoju jų verte. Mano manymu, tik žinantys gali branginti, mylėti, puoselėti. Tik žinantys, kiek kainavo dabartis, gali nuoširdžiai švęsti valstybines šventes. Žinančių skatinti ir jiems priminti nereikia! Panašiai kalbėjau ir trečiokams, pradėjusiems pažintį su Lietuvos istorija, į kurią kvietė Taip! serijos vadovėlis. Tik jo neatsivertėme, nes grįžome į praeitį, visą mėnesį gyvenome istorijoje ir daug žaidėme.

Tai, kuo pasidalinsiu, yra tik pamokų nuotrupos. Kadangi įrašą rašau praėjus metams nuo minimų veiklų, nekankinsiu savęs bandydama atsiminti pamokų detales (nors norėčiau būti jų nepamiršusi). Pasidalinsiu tik tomis veiklomis, kurios įsiminė. Ne tik man. Nors man labai patiko visos pamokos. Norėčiau tai pakartoti!

Lietuvos istorija prasideda nuo baltų

Gerai menu, kad nekantravau ir laukiau šių pamokų. Tačiau susirgau ir nuliūdau. Man pasisekė (?), kad sugrįžusi pastebėjau, jog mokiniai iš jau įvykusių pamokų atsimena… nieką. Todėl, gavusi mokinių leidimą, drįsau pradėti iš naujo. Nuo baltų.

Pasakodama apie tai, kas buvo seniai seniai, rodydama žemėlapį lentoje, vaikščiojau po klasę ir ant pailgų lapelių rašiau baltų genčių vardus. Užrašiusi priklijavau kiekvieną jų ant mokinių suolų. Pamačiusi, kad mokiniai pagavo mintį, jog genties vietą numatau pagal žemėlapį, klausiau jų, kur įtaisysime lietuvius, kur prūsus, kur žiemgalius… Taip lengvai klasė virto žemėlapiu, o suoluose sėdintys mokiniai – genčių atstovais.

Gautas vaidmuo sužadino smalsumą pasidomėti, kokie tai buvo žmonės: kaip gyveno, kuo vertėsi, kuo tikėjo, ką apie juos kalbėjo kitos tautos… Pirmoji pažinimo patirtis buvo šio vaizdo įrašo peržiūra ir aptarimas: https://www.youtube.com/watch?v=A5cWpp7ig2Y. Užrašai pildėsi palengva.

Kreivomis raidėmis užrašyti popierėliai ant suolų buvo visą mokymosi laikotarpį. Juos prisimindavome ir kitų dalykų pamokose, ir rytą, kai mokiniai rinkdavosi, kur sėstis. Vis nugirsdavau svarstant, kuo šiandien norisi būti. Smulkmena, tačiau dėl to baltų genčių vardai tapo pažįstami, artimi. Sudėtingi žodžiai įsiminė natūraliai ir padėjo lengviau suprasti tolimesnę Lietuvos istoriją.

Šmaikštus Lietuvos valstybingumo istorijos stendas

Lietuvos valstybingumo kelionės stendą sudėliojau spontaniškai. Po kiekvienos temos jį vis pildžiau. Neslėpsiu, kad jis buvo įdomiausias man – mokiniai neskyrė jam daug dėmesio, tačiau man taip patiko, kad kūriau noriai. Jam naudojau popieriaus likučius ir šiukšliukus, kelias spausdintas iliustracijas.

Lietuvos istorija trečiokams pagal mokytoją Neringą
Lietuvos istorija trečiokams pagal mokytoją Neringą
Lietuvos istorija trečiokams pagal mokytoją Neringą
Lietuvos istorija trečiokams pagal mokytoją Neringą
Lietuvos istorija trečiokams pagal mokytoją Neringą
Lietuvos istorija trečiokams pagal mokytoją Neringą

Deja, iliustracijų šaltinių neišsaugojau, tad atsiprašau autorių už nenurodytą autorystę.

Lietuvos istorija – ne žaidimas, bet Žalgirio mūšį sužaidėme

Pagalvojusi apie Žalgirio mūšį, galvon topleti daug kartų girdėta frazė, kad mūšio datą turi žinoti kiekvienas lietuvis. Pasakiau tai ir mokiniams! Tik papildžiau skatinimu paieškoti, kodėl šis mūšis toks svarbus lietuviams. O gal visai ne? Ieškojome tiesos pačiame mūšyje. Mokiniai tapo kariais, vadais, greituoju būdu gaminosi simbolius, gavo kardą ir pradėjo mušį.

Mūšis buvo įsimintinas ir dar ilgai ilgai gyveno ne tik klasėje, bet ir už jos ribų. Apie mušį žinojo visi tą savaitę trečiokus sutikę mokytojai ir draugai. Kai kurie net sulaukė klausimo:

Tu kryžiuotis ar lietuvis?

Vaizdžiai pamatyti, kaip atrodė veikla, galima mano Instagram paskyroje. Įrašą rasite čia: https://www.instagram.com/reel/DGk1MMuN01f/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MzRlODBiNWFlZA==. Tiesa, naudinga paminėti, kad mūšio eigai naudojau šio vaizdo įrašo ištraukas: https://youtu.be/sFHHlMcGgXw?feature=shared. Svarbu pasirūpinti, kad būtų geras garso šaltinis, nes mūšis gali būti triukšmingas.

Kalbanti Lietuvos istorija

Pamokų metu, Lietuvos valstybingumo kelionei vis keičiantis, mokiniai pažino vis daugiau asmenybių. Kiekviena jų daugiau ar mažiau virto vaidmeniu, dėl ko pamokos pasipildydavo išgalvotais dialogais tarp genčių, vėliau – tarp vadovų… Jautėmis laisvai bandydami ne kalti, o žaisti istoriją. Pasijuokti smagiais laikais, paliūdėti užklupus sunkumams.

Mokinius pakviečiau prakalbinti jiems patikusią asmenybę, naudojant programėlę ChatterPix Kids. Ją, naudojantis šia nuoroda: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.duckduckmoosedesign.cpkids, galima atsisiųsti nemokamai. Mokiniai pasirinko asmenybę, panaudodami iliustracijas vadovėlyje ar rastas internete, ir jų vardu įrašė trumpą prisistatymą. Ši programėlė įdomi tuo, kad leidžia sukurti judančių lūpų animaciją ir kuria įspūdį, kad iliustracija išties kalba.

Lietuvos istorija knygose vaikams

Kai kuriose pamokose istoriją trečiokai pažino iš knygų vaikams. Viena jų – Monikos Vaicenavičienės paveikslėlių knyga „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“. Šalia jos labai tiko ir senuosius laikus menanti (būsimos mano idėjų erdvės spintoje rasta) trispalvė bei mano asmeniniai akiniai, kurie šiek tiek panašūs į J. Basanavičiaus.

Lietuvos istorija trečiokams pagal mokytoją Neringą

Vėlesniems laikams pažinti ir įsijausti į patirtis padėjo dvi mėgstamos leidyklos / tos pačios dalininkės pinkmanas.com knygos. Tai buvo partizanų istorijas pasakojanti knyga Mergaitė su šautuvu (https://pinkmanas.com/produktas/mergaite-su-sautuvu/) ir tremties patirtys knygoje Sibiro haiku (https://pinkmanas.com/produktas/sibiro-haiku/).

Beje, pertraukų metu mokiniai aktyviai žaidė stalo žaidimą, sukurtą pagal istoriją Mergaitė su šautuvu, o rudenį (2025-ųjų) aplankėme teatro LĖLĖ spektaklį tuo pačiu pavadinimu. Rekomenduoju! Istorija, kuri paliečia. Širdis.

Kiti šaltiniai

Kaip ir kitoms pamokoms, taip ir šio skyriaus daug laiko skyriau naudingos medžiagos paieškai. Esu išsisaugojusi daug nuorodų!

Tačiau turiu paminėti, kad tikrai ne viską pavyko panaudoti, peržiūrėti, aptarti. Kai kas aktualu trečiokams, o kai kas – tiesiog mokytojui. Man patinka žinoti daugiau nei reikia papasakoti. Man patinka pasakoti. Esu apdovanota mokiniais, kuriems patinka ne tik aktyviai veikti, bet ir klausytis. Apie Lietuvos istoriją trečiokai išgirdo ir patyrė tikrai daugiau nei galėjo papasakoti vadovėlis!

TAIP PAT SKAITYKITE: Knygnešio diena pabėgimo kambaryje

Kaip padėkoti autorei?

Papildykite įrašą! Sava patirtimi su pirmokais pasidalinkite komentaruose.

Pasidalinkite patirtimi, jei ką nors išbandėte ar išbandysite savo klasėje.

Skaitykite toliau – daugiau idėjų ir medžiagos pamokos rasite mano virtualiame dienoraštyje.

Categories: , ,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

  1. Puikus įkvepiantis įrašas! Iššūkis- apibūdinti save trimis būdvardžiais TIK. Pradėsiu- Teisinga Išsami Kantri. Ačiū Mokytoja Neringa!

  2. Laba diena. Su susidomėjimu skaičiau Jūsų darbo apžvalgą su pirmokėliais. Džiaugiausi Jūsų didele meile vaikams, nuoširdumu ir noru dalintis savo…

  3. Atrodo, kad tik TIK, bet kiek daug šiame trijų žodžių žodelyje telpa…: meilė, pagarba, suteiktos žinios, pastebėjimai, paguoda, supratingumas, emocijos,…