Kiekvieni mokslo metai kupini naujų patirčių, netikėtumų ir atradimų, tačiau turiu ydą primiršti, kas nuveikta, išbandyta. Gaila! Kai kurias idėjas galima kartoti vėl ir vėl, nes jos iš tiesų to vertos. Šiame įraše pasidalinsiu 7 veiklomis, kurias tikrai norėčiau pakartoti, jei dar kartą pradėčiau metus su pirmokais. Tai tikros patirtys, kurios man labiausiai įsiminė. Galbūt kai kas įkvėps ir jus, mokytojos ar mokytojo kelyje.

Puošti rašytines raides su pirmokais

Pripažinsiu, gundžiausi įvairiais rašytinių raidžių plakatais ir kortomis, bet pagailėjau eurų iš savos piniginės, o radusi iliustracinę medžiagą visiškai nemokamai – nė kiek nesigailėjau, kad rinkausi būtent jas. Atspausdinusi mokykloje esančiu spausdintuvu ant įprastų A4 formato lapų, dar prieš rugsėjo pirmąją sukabinau virš lentos. Jau kitą dieną dalis raidžių nukrito nuo sienos ir vis krito visus metus, bet tai jau kita – remonto ir lygių sienų – tema…

Tais pirmaisiais darbo metais su pradinukais daug kas buvo spontaniška, bet dažnai ir ypatinga. Pavyzdžiui, jau besimokant rašyti su pirmokais sugalvojome, kad kiekvieną naują raidę pradėsime mokytis nuo raidės lapo papildymo piešinėliais. Tuo pat metu prisireikė ir priminimo, nuo kurios vietos kiekvieną raidę reikia rašyti. Žaviai atrodė mažyčiai pūkų kamuoliukai, priklijuoti prie kiekvienos raidės, o svarbiausia, kad buvo naudinga. Vis dar labai mėgstu šią paprastą raidžių sieną ir netgi saugau kelias raides.

Šias kūrybiškoms idėjoms atviras rašytines raides, kurias galima spausdinti ant atskirų lapų, rasite čia.

Visą dieną sukti laikrodžius su pirmokais

Laikrodis, turintis skaičiukus ir rodykles, galėtų būti ne vieno pirmoko košmaro veikėjas. Pokštauju, bet reikėjo ieškoti įvairiausių būdų, kaip su pirmokais mokytis pažinti laikrodį. Vienas iš jų, manau, labai pasiteisino. Pasigaminome popierinius laikrodukus, pamokų metu rišosi juos ant rankų ar laikė ant stalo ir karts nuo karto suko rodykles. Pavyzdžiui, pamokos pradžioje galima suderinti laikrodžius su pirmokais. Taip pat įpusėjus pamokai ar jai pasibaigus. Kad ir visą dieną!

Tokį laikrodį pagaminti nesudėtinga. Su pirmokais panaudojome vienkartinius popierinius puodelius – dalis jų buvo naudoti, tai visai netrukdo. Nukirpus dalį šoninės sienos, pagaminama apyrankė. Ant pagrindo reikia nupiešti arba užklijuoti (kad būtų aiškiau) skritulį su skaičiais ir brūkšneliais. Smeigtuku pradūrus skylutę, viduryje pritvirtinti rodykles lanksčiu vinuku. Rodyklės turi būti kerpamos iš tvirto popieriaus, kitaip greitai supliš. Galima pasirinkti bet kokį norimą užsegimą. Tuo metu man buvo patogiausia skylamušiu išmušti skyles ir įverti siūlus. Taigi, ne užsegimas, o užrišimas. Puikiai tarnavo.

O dar! Prieš spausdinant laikroduko ratuką, reikia pasimatuoti puodelio dugno dydį ir pasistengti atsispausdinti tinkamai. Man kažkaip pavyko nepamatavus, bet galėjo būti ir kitaip. Naujoko sėkmė.

Mokytis skaityti su pirmokais

Nors aš palaikau nuomonę, kad į pirmąją klasę mokinys turi ateiti jau susipažinęs su skaitymo procesu, realybėje būna visaip. Mano klasėje irgi buvo visaip. Susipažinusi su situacija, sudariau savaitinį tvarkaraštį, kuriame kiekvienam mokiniui paskyriau po pertrauką, per kurią mudu (ar mudvi) skaitėme. Kadangi pirmokų pamokos trumpesnės nei kitų, galėdavau skirti asmeninio dėmesio, paskatinti ir padėti perskaityti žodį, sakinį, trumpą tekstuką.

Jeigu vėl dirbčiau su pirmokais, vėl nepagailėčiau savų pertraukų (tai netruko visus mokslo metus!). Tik paieškočiau, kas motyvuotų tai daryti. Šiai klasei pasiteisino… net nežinau, kaip tai pavadinti. Dėlionė? Plakatas? Siurprizas? Internete suradau mielų kačiukų vaizdų koliažų, juos atspausdinau, prisegiau lentoje. Tada prikarpiau įvairaus dydžio stačiakampiukų ir juos pritvirtinau ant viršaus, norėdama paslėpti vaizdus. Po skaitymo pertraukos pirmokai galėjo pasirinkti, kurį stačiakampį nori nudengti. Po juo visada rasdavo mielą katinuką (ar šuniuką). Ir plačiai šypsodavosi.

Rūpintis paukšteliais su pirmokais

Pamenu, vieną rytą kaimą taip užpustė, kelias nevalytas, kiemą reikia nukasti… Negalėjau atvykti į mokyklą. Pavaduotoja sujungė įrangą, kad galėčiau vesti pamokas nuotoliu ir taip bendrauti su mokiniais. Klasėje vos keli mokiniai. Skyriau užduotį ir žiūriu, už lango nematytas paukštis. Čiumpu žiūronus ir bandau atpažinti. Paslaptis atskleista – domiuosi paukščiais, žiemomis juos atsakingai ir dosniai lesinu. Dėl to suprantu, kad apie tai reikia šiek tiek nusimanyti. Na, kad nekiltų mintis lesykloje palikti bulkos ar…

Pirmosios mūsų žiemos pradžioje ne tik smagiai dūkdavome mokyklos kieme su sniegu, bet ir mokėmės lesinti paukštelius. Su pirmokais riebalavomės rankas ir lipinome lesalo kamuoliukus. Jiems reikia įvairių sėklų, tinkančių paukščiams, arba lesalo mišinio ir riebalų. Tereikia viską gerai sumaišyti ir suformuoti. Dėl tvirtumo panaudojome storo kartono likučius. Lesinimo vietoje galima pritvirtinti virvele. Kadangi tai tepli veikla, būtina numatyti vietą rankoms plauti. Jautresniems mokiniams rekomenduočiau pirštines.

Tiesa, reiktų suprasti, kad lesinimas žiemą neturėtų būti vienkartinis. Vieno gero darbelio šįkart neužteks! Jei tai vienkartinis projektas, galima paieškoti jau esamos, kitų pildomos lesyklos ir joje pakabinti savo lesalą. Jeigu bandoma įkurti naują vietą, lesinti reiktų visą žiemą. Apie tai svarbu kalbėti ir su mokiniais!

Stebėti pavasarį su pirmokais

Pavasario laukiame visi ir kasmet. Kai pati buvau mokinė, mano auklėtojas buvo ir biologijos / gamtos ir žmogaus mokytojas. Įkvepiantis mokytojas! Tada didžioji dalis kaimo mokyklos mokinių stebėdavo gamtos pokyčius pavasarį ir ankstyvą vasarą. Buvo toks projektas: stebėjom kasmet, lyginom, pristatėm. Baigus mokyklą, tai dariau su broliuku, o pradėjus dirbti su pirmokais, nekantravau sulaukti pirmojo pavasario.

Informacijai žymėti pasirinkau A1 formato lapą, priklijavau augalų ir gyvūnų iliustracijas, atrinktas iš interneto, jas nuspalvinau, šiek tiek pamarginau ir patį foną, aiškiai užrašiau pavadinimus. Su pirmokais stebėjome aplinką ir plakate žymėjome datą bei savo vardą. Mano darbovietė yra mažame miestelyje, netoliese kaimeliai, kuriuose lankosi ir dalis mokinių, tad pavasarį mums nesunku pastebėti įvairesnius gamtos pokyčius. Tačiau nėra jokio konkretaus sąrašo – drąsiai rinkitės tai, kas šauna galvon, ką galima pamatyti aplink.

Tik nepabijokite įtraukti ir to, ką pamatyti šiek tiek sunkiau! Pavyzdžiui, mano plakate yra šalpusnis, apie kurį pirmokai net nebuvo girdėję, tačiau kitąmet stebint klausimų, kaip atrodo ši gelelė, kur ir kada ji žydi, jau nekilo, o drugelis citrinukas tapo vienos mokinės pačiu mėgstamiausiu drugeliu, kurio ji laukia kasmet. Ši veikla įtraukia, ugdo ir nereikalauja investicijų.

Rinktis temą mokslo metų pabaigai su pirmokais

Paskutinės mokslo metų dienos gali būti labai netradicinės. Tuo metu mokytojai įgyvendina drąsiausias pamokų ir išvykų idėjas. Kadangi pirmaisiais darbo metais su pradinukais studijavau, su pirmokais pasirinkome kiek kuklesnį, bet ne mažiau įtraukų ir smagų planą. Paskutinėms mokslo metų dienoms pasirinkome po temą.

Pirmadienį pirmokai rengėsi pagal jiems įdomią profesiją, antradienį – atrodė kaip mėgstamas personažas, o trečiadienį aprangoje turėjo būti kuo daugiau spalvų. Taip, kaip mėgsta mokytoja! Jie atitinkamai apsirengė, o aš įprastas pamokas tvarkaraštyje pritaikiau prie dienos temos. Nors idėja paprasta, gera tai atsiminti. Savo Instagram paskyroje, esu išsaugojusi vaizdo istoriją iš profesijų dienos. Tai galima pamatyti čia. Pirmokai įsitraukė labai noriai ir labai labai labai atsakingai. Apgalvojo kiekvieną detalę! Žinoma, prisidėjo ir tėvai.

Personažų diena buvo padykusi. Aš dalyvavau, kartu su pirmokais ir pasirinkau Mikės Pūkuotuko personažą. Kadangi į pedagogiką atkeliavau iš renginių pasaulio ir animatorės veikla buvo didelė to dalis, kostiumų turėjau įvairiausių. Man labai norėjosi pasirinkti tokį, kokio neturiu, kad būtų įdomiau įsikūnyti, iš mažų detalių susikurti įvaizdį. Tą daryti skatinau ir mokinius – ne pirkti kostiumą, o jį susikurti, panaudojant turimus drabužius, aksesuarus, papildant piešiniais ar pan.

Taip pat pakartojome geometrines figūras, piešdami pasirinktą veikėją. Po to keitėmės piešiniais ir klasės draugai skaičiavo, kiek ir kokių figūrų panaudota piešiant. Lietuvių kalbos pamokoje su pirmokais ėmėme interviu iš personažo. Atsakyti į klausimus kiekvienas turėjo taip, kaip atsakytų personažas. Gerai menu, kad ne visiems pirmokams jau buvo lengva užrašyti mintis, tačiau vienu ar kitu būdu, daugiau ar mažiau padedant, iššūkis buvo įveiktas. Kad būtų lengviau, buvau paruošusi lentelę su klausimais ir vieta atsakymams.

Kurti ritualus ir tradicijas su pirmokais bei jų šeimomis

Pirmoji klasė patogi ritualams kurti, nes pamoka yra trumpesnė nei kitų klasių pradinukams. Mokykloje skambutis skamba vienas, tad pasibaigus pirmokų pamokai, skelbdavome tylos pertrauką iki bendrosios pertraukos. Tas laikas gali būti labai prasmingas!

Dėkingumo ratas

Ryte tą dešimtį minučių skirdavome pokalbiams ir meditacijai, kurią dažnai kartodavome ir prieš kitas dienos pamokas ar jų metu, o dienos pabaigoje burdavomės dėkingumo ratui, apie kurį esu parašiusi atskirą įrašą čia. Taip pat esu įkėlusi išsamų vaizdo pasakojimą čia. Dar pakartosiu, nes tai, mano nuomone, buvo esminis žingsnelis, jungęs mokinius, kūręs pozityvų santykį ir davęs tvirtą pagrindą kitiems mokslo metams. IR TAIP, TAI ĮMANOMA DARYTI SU PIRMOKAIS.

Manosios meditacijos kortelės iš čia (pirkau kartu su knyga, kuri taip pat gali būti naudinga).

Gimimo diena!

Pasitikdama mokslo metus su pirmokais jaučiausi šiek tiek kalta, nes galvoje ūžė įkyri mintis, kad privalau iš anksto žinoti, kaip minėsime gimtadienius. O aš nežinojau! Nors tu ką. Tuo metu dar nežinojau, kad pirmasis gimtadienis klasėje bus minimas tik spalį, tad apmąstymams turėsiu visą mėnesį. Mąstėme kartu su pirmokais. Pirmiausia, jie kūrė gimtadienio kepurėlę ir dekoracijas (tam naudojome seną seną tapetą ir dažų likučius) švenčiančiojo suolui papuošti. Tiesa, dekoracijas panaudojome gal porą kartų – mums nepasiteisino, nespėdavome papuošti, bet buvo smagu kurti: akytės žibėjo, lūpos šypsojosi, bendras darbas vienijo.

Kažkuriuo metu pajutau, kad galvon ateina žodžiai gimtadienio dainai. Kol kas nesu mūsiškės viešinusi, tačiau nuoširdžiai rekomenduoju prisikviesti savus žodžius, nes tai tikrai jautrus momentas. Kiekvienam mokiniui prieš gimtadienį siuvau sagę: avytę, kačiuką, žuvytę, ledą, dažų paletę, kiškutį…

Pirmokai, atlikę mūsų gimtadienio dainą, stipriai apkabinę klasės draugą ar draugę, sakydavo palinkėjimą ir dėdavo spalvotą piršto antspaudą ant individualiai kurto plakato. Nežinau, ar mokiniai juos yra išsaugoję, tačiau tais metais atrodė, kad tai jiems svarbi dovana.

Šeimų vakaras

Pirmaisiais metais, prieš Kalėdas, į mažutę klasę drįsau pakviesti pirmokų šeimas. Kartu su edukatore Aušra gaminome Advento vainikus. Viena šeima – vienas vainikas. Pamenu, jau buvo įpusėjęs pirmasis pusmetis, mažučiai pirmokėliai jau spėjo pavirsti pirmokais, todėl veiklos pradžioje paskatinau tėvus pasitikėti pirmokais – aš žinojau, kad jie gali drąsiai kurti, priimti sprendimus ir bendradarbiauti su šeimos nariais.

Kitą dieną klasės grindys buvo padengtos spygliais, bet mokiniai norėjo juos palikti dar bent vieną dieną – kvepėjo pirmomis mūsų Kalėdomis. Edukaciją galite užsakyti parašę Aušrai čia arba čia, o jeigu norisi apmokėti Kultūros paso lėšomis – pasidomėti čia. Tik darykite tai iš anksto, vos prasidėjus mokslo metams.

Beje, tą vakarą Aušra mums padovanojo stiklainį, ant kurio buvo užrašas LAIMĖ. Nuo tada jis stovėjo ant mano stalo iki pat mokslo metų pabaigos. Mokiniai lig tol bet kuriuo metu, kai tik jiems pasirodydavo LAIMĖ, jį pildė mažyčiais piešinukais, rašteliais (pirmokai!). Paskutinę dieną pirmoje klasėje išpylėme visus lapelius ir džiugiai peržiūrėjome, pasidalindami prisiminimais. Tą LAIMĘ turiu ir dabar. Gal reiks ištraukti ketvirtoje klasėje?

Išvyka su tėvais

Pirmaisiais mokslo metais išvykome į mokinių ir jų šeimos narių išvyką. Nors savaitgalis nėra darbo diena mokytojams, bet nesigailėjau taip praleidusi dieną. Pirmiesiems metams pasirinkome smagią kryptį – Pepės Ilgakojinės vilaitę Jonavos rajone. Daugiau informacijos galite rasti puslapyje čia.

Nuo tada Pepė apsigyveno mokinių galvose, širdyse ir klasėje. Ne paslaptis, kad tai mėgstamiausias mano personažas, todėl tai, kad ji patiko ir mokiniams, padėjo stiprinti ryšį. Taip, su Pepe mokiniai susipažįsta aukštesnėje klasėje, tačiau pirmokų žaismingumas, nuoširdumas ir gyvumas mane skatina patikinti, kad tai tinkamas laikas tokiai išvykai. Po jos kiekvienų metų pabaigoje norisi pas Pepę!

Tvarumas

Nuo pirmosios klasės su mokiniais rūšiuojame šiukšles klasėje ir atkreipiame dėmesį į priemonių, reikalingų mokymuisi, vartojimą. Klasėje yra populiari lentyna KAI NETURIU su įvairiomis mokymosi priemonėmis. Dalis jų yra pačių mokinių atneštos iš namų, nes ilgai ten buvo nereikalingos. Čia pat ir visada pilnutėlis stalčius LIKUČIAI (popieriaus).

Tačiau man žaviausia idėja yra ši: kiekvieną kartą grįžtant iš mokyklos kiemo / stadiono, pasivaikčiojimo ar pamokos lauke, pakelti bent vieną šiukšlę ir išmesti į šiukšlių dėžę. Visai nesunku tai buvo daryti pirmokams – daug daug daug jų surinkdavome. Kaskart. Gal nereiktų apie tai kalbėti? Na, nes tai šį tą pasako ir apie kitų moksleivių kultūrą… Tačiau branginu šią idėją ir noriu paraginti tai daryti.

Esu parašiusi įrašą apie tvarumo pamokas čia.

O kaip visa kita?

Tai pirmoji mano laida, todėl džiaugiuosi, kad pavyko užrašyti bent kelias akimirkas iš pirmųjų metų. Tiesa, tai tik tos patirtys, kurias priminė nuotraukos. Metai su pirmokais man buvo gausūs patirtimis, išbandymais ir atradimais. Tai vieni gražiausių metų mokykloje! Tokie pat gražūs buvo metai su antrokais, su trečiokais… Man tiesiog gražu matyti juos augančius, tobulėjančius, priimančius mano idėjas ir siūlančius savas. Žinau, kad ateityje su kitais mokiniais kursime savas patirtis, tačiau tai, ką čia surašiau, norėtųsi tęsti. Tikiu tuo. Kuria idėja patikėjote ir Jūs? Pasidalinkite komentare.

Linkėjimai,

mokytoja Neringa

Kaip padėkoti autorei?

Papildykite įrašą! Sava patirtimi su pirmokais pasidalinkite komentaruose.

Pasidalinkite patirtimi, jei ką nors išbandėte ar išbandysite savo klasėje.

Skaitykite toliau – daugiau idėjų ir medžiagos pamokos rasite mano virtualiame dienoraštyje.